Kaip pabudinti vaikų meilę Tėvynei?

Nepriklausomybės pradžioje vaikai, kaip ir jų tėvai, giminės, mokytojai buvo patriotiški. Tuometinis jaunimas turėjo labai plačių svajonių ir tos svajonės daugiau buvo apie tėvynės ateitį, nes atrodė, jos asmeninė gerovė yra tas pats kas šalies gerovė. Jie patys labai norėjo kurti savo šalį, nes tėvai alsavo nepriklausomybės įvykių gilumu ir žavesiu.Taip mokytoja Neringa Čiukšienė atsako į klausimą, kaip per daugiau kaip trisdešimt jos darbo metų pasikeitė vaikai. Antakalnio progimnazijos direktoriaus pavaduotoja tvirtina, kad šiuolaikiniams vaikams labiau rūpi jų pačių gyvenimas. Daugelis svajoja išvažiuoti iš Lietuvos ir paskui sugrįžti.
Ji pastebi, kad mokyklos koridoriuose lietuviai vaikai neretai kalbasi angliškai. „Jie nėra mažiau mylintys tėvynę ar ne patriotai. Tiesiog taip susiklostė mūsų ugdymo dalykai. Lietuvių kalbą mokomės 30 mokinių veinu metu. Mūsų gimtoji kalba turi ,,sudėtingą‘‘ gramatiką, literatūros klasika nelengva, sunkiai suvokiama šiuolaikiniam jaunimui. Reikia daug žinių ir konteksto suvokimo. Retai dera istorijos temos su literatūros skaitiniais, kultūros pamokomis. O anglų kalbos mokosi vaikai mažose grupėse, aplinkoje nesunkiai prieinama šnekamoji kalba, visa jaunimo kultūra pagrįsta anglų kalbos naudojimu. Angliškai kalbėti visiems lengva, paprasta, skaityti literatūros daug nereikia, užtenka paprastos gramatikos“, - pedagogė taip aiškina tokį mokinių bendravimą.
Jei užsienietiški dalykai taip traukia, kaip įmanoma ugdyti patriotiškumą mokykloje? Pasak pedagogės, tai turėtų būti ne tik mokytojų ir tėvų, bet ir visos šalies reikalas.
„Nėra šalyje vizijos, kokia Lietuva bus po dešimt metų. Jeigu mes kalbėtume apie Lietuvą po dešimties metų ir visi susitartume dėl sąvokų, ką tai reiškia, koks tai bus laisvės laipsnis, kaip mes kalbėsimės tarpusavyje, kokius verslus kursime, kokia bus mūsų Lietuva, tai vaikai būtų savaime patriotiški“, - pedagogė tvirtina, kad pradėti reikėtų nuo vertybių.
Pasak jos, vaikai gerai jaučia, kai suaugusieji nevieningi. Jei mokytojas, atėjęs į klasę, yra vienišas, be profesionalų bendruomenę vbienijančios vizijos, jei mokyklos bendruomenėje nėra susitarimo, jeigu apie vienas kitą nekalba pagarbių žodžių ir nesižavi savo kolega, vaikams viskas tampa nebeaišku. Esu rami dėl mūsų šalies jaunimo, yra daug stiprių asmenybių, turinčių puikių idėjų, kuriančių ir ieškančių. Jie kuria ne tą Lietuvą, kurią seneliai apdainavos, o tą kurią jie budami seneliais apdainuos. Suaugusiems rekėtų daugiau klausytis ir įsiklausyti, tada suprastume jaunosios kartos meilę - ji kitokia negu mūsų jaunystės.
„Manau, kad nei jaunuoliai, nei vaikai nėra kalti jeigu kam nors nepatinka jaunimo požiūris, nuostatos, svajonės. Vaikai savaime nesugalvoja kokių nors bjaurasčių. Tos bjaurastys gimsta iš nežinojimo, iš užslėptų jausmų, iš bendravimo su suaugusias kokybės, iš kankinančios tylos namuose ar mokykloje“, - teigia 36 metus pedagoginį darbą dirbanti N. Čiukšienė.

Muzika: bensound.com

Видео Kaip pabudinti vaikų meilę Tėvynei? канала Aštuntoji Diena