Metai – ne kliūtis susirasti darbą
Buvo metas, kai personalo atrankos specialistė Gintarė Juškelienė nuolat sulaukdavo laiškų ar skambučių su pagalbos prašymu. Daugelis tų sutrikusių ir nežinančių kaip toliau darbo beieškoti žmonių buvo jau sulaukę keturiasdešimties ar vyresni. „Tada natūraliai pradedi galvoti, kodėl taip yra“, - G. Juškelienė ėmė tyrinėti, kodėl brandesniems žmonėms sunkiai sekasi įsidarbinti.
Specialistė pastebėjo, kad greičiausiai rankas nuleidžia žmonės, kurie ilgą laiką dirbo vienoje įmonėje ir dėl įvairių priežasčių prarado darbą. Jie dažnai ima mąstyti: „Daugiau nieko nebemoku, nebegaliu ir turbūt niekam nesu reikalingas“. O kai žmogus save nuvertina ir praranda pasitikėimą savimi, tą ima matyti ir aplinkiniai.
„Kai skambina praradęs bet kokią viltį žmogus, stengiuosi jį padrąsinti. Bet kartu ir suprantu, kad su tokiu požiūriu net negali eiti į darbo pokalbį, - G. Juškelienė įsitikinusi, kad pirmiausia žmogus turi pasitikėti savimi, - Juk kai ateina žmogus nuleistomis akimis ir maldauja „Prašau mane priimkit, čia viską darysiu, viską moku, tik duokit kažkokio darbo, nesvarbu kokio“, automatiškai tokiu žmogumi nepasitikime“. Jos patarimas – užuot išsiuntus šimtą gyvenimo aprašymų, geriau siųsti du ar tris, bet darbo vietos ieškoti tikslingai.
Pasak jos, jei žmogus yra geras specialistas, amžius ne riba. Tačiau jei žmogus ieško darbo, kuriame neturi patirties, jei jis nori keisti veiklos sritį, tada sunkiau. Darbdaviai iš tiesų turi nuostatą, kad vyresniam žmogui bus sunku imtis kažko naujo. Todėl jie geriau linkę priimti jaunus nepatyrusius žmones.
G. Juškelienė ne vienam darbdaviui siūlė ir tvirtino, kad priimti brandų žmogų apsimoka. Vyresni žmonės nelinkę dažnai keisti darbovietės, todėl baimės, kad teks investuoti į žmogų, kuris dirbs vos kelis mėnesius, tikrai nėra.
Šiais laikais žinios yra lengvai prieinamos ir kiekvienam pasiekiamos kiekvienam, kuris to nori. O lojalumas, kantrybė, atsakingumas bei nuoširdumas, o ypatingai – gyvenimiška patirtis bei tvirtas apsisprendimas būti čia – vertybės, tai vertybės, kurių ieško visi darbdaviai.
Muzika: bensound.com
Видео Metai – ne kliūtis susirasti darbą канала Aštuntoji Diena
Specialistė pastebėjo, kad greičiausiai rankas nuleidžia žmonės, kurie ilgą laiką dirbo vienoje įmonėje ir dėl įvairių priežasčių prarado darbą. Jie dažnai ima mąstyti: „Daugiau nieko nebemoku, nebegaliu ir turbūt niekam nesu reikalingas“. O kai žmogus save nuvertina ir praranda pasitikėimą savimi, tą ima matyti ir aplinkiniai.
„Kai skambina praradęs bet kokią viltį žmogus, stengiuosi jį padrąsinti. Bet kartu ir suprantu, kad su tokiu požiūriu net negali eiti į darbo pokalbį, - G. Juškelienė įsitikinusi, kad pirmiausia žmogus turi pasitikėti savimi, - Juk kai ateina žmogus nuleistomis akimis ir maldauja „Prašau mane priimkit, čia viską darysiu, viską moku, tik duokit kažkokio darbo, nesvarbu kokio“, automatiškai tokiu žmogumi nepasitikime“. Jos patarimas – užuot išsiuntus šimtą gyvenimo aprašymų, geriau siųsti du ar tris, bet darbo vietos ieškoti tikslingai.
Pasak jos, jei žmogus yra geras specialistas, amžius ne riba. Tačiau jei žmogus ieško darbo, kuriame neturi patirties, jei jis nori keisti veiklos sritį, tada sunkiau. Darbdaviai iš tiesų turi nuostatą, kad vyresniam žmogui bus sunku imtis kažko naujo. Todėl jie geriau linkę priimti jaunus nepatyrusius žmones.
G. Juškelienė ne vienam darbdaviui siūlė ir tvirtino, kad priimti brandų žmogų apsimoka. Vyresni žmonės nelinkę dažnai keisti darbovietės, todėl baimės, kad teks investuoti į žmogų, kuris dirbs vos kelis mėnesius, tikrai nėra.
Šiais laikais žinios yra lengvai prieinamos ir kiekvienam pasiekiamos kiekvienam, kuris to nori. O lojalumas, kantrybė, atsakingumas bei nuoširdumas, o ypatingai – gyvenimiška patirtis bei tvirtas apsisprendimas būti čia – vertybės, tai vertybės, kurių ieško visi darbdaviai.
Muzika: bensound.com
Видео Metai – ne kliūtis susirasti darbą канала Aštuntoji Diena
Показать
Комментарии отсутствуют
Информация о видео
Другие видео канала
„30 laisvės metų“. Stanislovas Žvirgždas apie Lietuvos fotografiją„30 laisvės metų“. Virginija Petravičienė. Suprasti priklausomybesSkaidra Jančaitė: „Pasaulis skamba“Kada nerimas peržengia sveikumo ribas? (tinklalaidė)Laisvės kovų pėdsakais. Pokalbis su Daliumi Žygeliu (tinklalaidė)Jovita Sandaitė: „Humanitarinis darbas – tai pleistro klijavimas ant žaizdos“Ilga užmaršties istorija: rašytinis judaikos palikimas LietuvojeDomantas Razauskas: „Geras kūrinys ir publika – kaip magnetas ir šaldytuvas“Romanas AverincevasTibetas – lakmuso popierėlis mūsų laisveiKas gydo nuo toksiškos meilės? Pokalbis su psichologe Genute Petroniene.Socialinis centras Betanija. Dabarties iššūkiaiKaip išlipti iš kūrybos duobės? Dizainerė Dovilė GudačiauskaitėGediminas KajėnasKaip pabudinti vaikų meilę Tėvynei?Kas yra netiesioginė priklausomybė? Iš ko gyvena „Aš esu“ bendruomenė?(Tinklalaidė)Algis Davidavičius: Kodėl žmonės tampa religiniais turistais?Eglė Gabrėnaitė: „Man reikalingos akys“Psichiatras Linas Slušnys: „Baimė nesveika, jei kenkiame kitiems“ (tinklalaidė)Paskutinieji Lukiškių skg. 6 gyventojai. Pokalbis su fotografu Gediminu Sadausku