Mediniai Lietuvos dvarai. Kurtuvėnų dvaras
Kurtuvėnų dvaras – vienas seniausių Žemaitijos dvarų, istoriniuose šaltiniuose minimas 1498 m., kai dvaro savininkas Mikalojus Jaugelavičius kuriamai Kurtuvėnų bažnyčiai ir parapijai padovanojo kaimą su šešiais gyventojais. Jau šeštąjį šimtmetį skaičiuojanti dvaro istorija siejama ne tik su Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės bajorų Skaševskių, Nagurskių, Pliaterių giminėmis, bet ir lietuvių tautinio atgimimo šauklio Povilo Višinskio vardu.
Sovietmečiu dvaro teritorija priklausė kolūkiui, o 1993 m. centrinė Kurtuvėnų dvaro sodybos dalis buvo priskirta 1992 m. įsikūrusiam Kurtuvėnų regioniniam parkui. Nuo 1995 m. čia atliekami archeologiniai tyrimai atskleidė vis daugiau dvaro praeities ypatybių: savininkus ir jų pritaikytus pakeitimus, sodybos ūkinę veiklą, jos statinių vietas bei matmenis.
Kurtuvėnų dvaro sodyba iš visų kitų išsiskiria unikalia keturių tvenkinių sistema – ji supo pagrindinio kiemo prieigas ir buvo skirta žuvims veisti. Pagrindiniame tvenkinyje buvo žuvų dėžė, o miestelio kiekvieno kiemo pareigoms, be tradicinių šienavimo, kūlimo ir kitų dvaro prievolių, priklausė žiemos metu keturias dienas per savaitę skirti žmogų žvejybai.
XVIII a. dvaras atiteko Nagurskiams, ir buvo įkurta barokinė rezidencija, kurios vienas svarbiausių reliktų – svirnas. Tai vienas gražiausių pastatų visoje Lietuvoje, puikiai eksponuojantis barokinę architektūrą. Keista, kad statinys datuojamas XIX a. pabaiga, kai Lietuvoje jau karaliavo klasicizmas. Bajorijai visada buvo svarbu sekti vyraujančias madas, todėl atrodo keista, kad vyraujant klasicistinėms formoms staiga iškyla barokinis statinys. Galima tik spėlioti: galbūt Nagurskis buvo labai konservatyvus, o galbūt šis pastatas buvo ne pastatytas, o rekonstruotas.
Kūrybinė komanda: Kostas Kajėnas, Martynas Stankevičius, Dalė Puodžiukienė, Dmitrijus Mackela, Domantas Kaminskas.
Daugiau: https://www.bernardinai.lt/kurtuvenu-dvaro-sodyba-unikali-tvenkiniu-sistema-ir-barokinis-svirnas-vienas-graziausiu-lietuvoje/.
Видео Mediniai Lietuvos dvarai. Kurtuvėnų dvaras канала Bernardinai LT
Sovietmečiu dvaro teritorija priklausė kolūkiui, o 1993 m. centrinė Kurtuvėnų dvaro sodybos dalis buvo priskirta 1992 m. įsikūrusiam Kurtuvėnų regioniniam parkui. Nuo 1995 m. čia atliekami archeologiniai tyrimai atskleidė vis daugiau dvaro praeities ypatybių: savininkus ir jų pritaikytus pakeitimus, sodybos ūkinę veiklą, jos statinių vietas bei matmenis.
Kurtuvėnų dvaro sodyba iš visų kitų išsiskiria unikalia keturių tvenkinių sistema – ji supo pagrindinio kiemo prieigas ir buvo skirta žuvims veisti. Pagrindiniame tvenkinyje buvo žuvų dėžė, o miestelio kiekvieno kiemo pareigoms, be tradicinių šienavimo, kūlimo ir kitų dvaro prievolių, priklausė žiemos metu keturias dienas per savaitę skirti žmogų žvejybai.
XVIII a. dvaras atiteko Nagurskiams, ir buvo įkurta barokinė rezidencija, kurios vienas svarbiausių reliktų – svirnas. Tai vienas gražiausių pastatų visoje Lietuvoje, puikiai eksponuojantis barokinę architektūrą. Keista, kad statinys datuojamas XIX a. pabaiga, kai Lietuvoje jau karaliavo klasicizmas. Bajorijai visada buvo svarbu sekti vyraujančias madas, todėl atrodo keista, kad vyraujant klasicistinėms formoms staiga iškyla barokinis statinys. Galima tik spėlioti: galbūt Nagurskis buvo labai konservatyvus, o galbūt šis pastatas buvo ne pastatytas, o rekonstruotas.
Kūrybinė komanda: Kostas Kajėnas, Martynas Stankevičius, Dalė Puodžiukienė, Dmitrijus Mackela, Domantas Kaminskas.
Daugiau: https://www.bernardinai.lt/kurtuvenu-dvaro-sodyba-unikali-tvenkiniu-sistema-ir-barokinis-svirnas-vienas-graziausiu-lietuvoje/.
Видео Mediniai Lietuvos dvarai. Kurtuvėnų dvaras канала Bernardinai LT
Показать
Комментарии отсутствуют
Информация о видео
Другие видео канала
Gailestingumo kelias veda į JuodšiliusDailininkė Ramunė Kmieliauskaitė.Kun. Evaldo Darulio OFM sveikinimas šv. Velykų progaLietuviai gelbėjimo darbuose Turkijoje po žemės drebėjimo. Pasakoja Artūras SandovičDingusi Lietuvos istorija. Molėtų štetlasŽmogus, prakalbintas meno. Medžio drožėjas Antanas ČesnulisGyvieji liudininkai. Partizanų ryšininkė Vitalija Juselytė-Kijauskienė-NaktibaldaMediniai Lietuvos dvarai. Džiuginėnų dvarasSenieji Lietuvos kurortai. Aukštoji PanemunėPažadinta Lietuvos totorių atmintis. TrakaiSekmadienio homilija. Kun. Vytautas Sadauskas: Kaip skleidžiasi Dievo karalystėKryždirbystės tradicija. Meistras Steponas KaminasJaunieji menininkai. Cirko artistė Monika NeverauskaitėKęstutis Dvareckas. Krikščionio gyvenimas ir krizėsSocialiniai pokalbiai. Savižudybių prevencijaAdvento kalendorius. Kun. Astijus Kungys OFM (III advento sekmadienis (Gaudete))Nematerialus kultūros paveldas. Drevinė bitininkystėDirigentas Ričardas ŠumilaPasaulis Lietuvoje. Uwe Meyeris iš VokietijosKryždirbystės tradicija. Meistras Artūras JanickasGyvieji liudininkai. Partizanų ryšininkė Apolonija Liekytė-Navickienė-Šaka