PODCAST #27 | GABRIELĖ LADYGAITĖ

Šiandien kitapus stalo - Gabrielė Ladygaitė!

Neretai nutinka taip, kad dalies gyvenimo nepastebim - natūralu. Dienoje vyksta tam tikri įvykiai, kuriuos esame linkę sureikšminti, o visa kas tarp jų, tik jungiamosios grandys, tai išmoktas požiūrio modelis, kaip ir visi kiti. Paradoksalu tai, kad gyvenime siekiame kuo daugiau įvykių, kad jis taptų reikšmingas, kupinas spalvų ir pilnatvės, ir tai, kad didžiąją jo dalį praleidžiame akli, lyg užsimerkę bėgam nuo taško A į tašką B, o daugiau reikšmingi jie tampa ne dėl kažkokių ypatingų savybių, o dėl mūsų ypatingo dėmesio. Kodėl užsimerkiam?

Tuo metu, kai judame nuo vieno įvykio prie kito, aplinkos pastebime mažiau, nes tuo metu ji nėra tokia svarbi, tad automatiškai daugiau dėmesio tenka tam, ką jaučiame viduje. Neretai ten pasitaiko dalykų, kurių matyti nelabai norime, nes esame susikūrę sau ir visuomenei patinkantį vaizdą, tad visa, kas gali į tuos rėmeliu netilpti, geriau tiesiog nepastebėti. Juk tai tik jungiamoji grandis iki kito reikšmingo įvykio... Bet ar tikrai?

Galbūt esat jautę lyg iš principo, tai gyvenimas neįdomus ir liūdnas, bet verta pakentėti, nes nusimatom kažkokį didesnį tikslą? Tuomet visa kas nemalonu ignoruojam ir važiuojam toliau... Nes bus geriau! Bet ar tikrai?

Kviečiu įsivaizduoti dvi metalines plokšteles, susuktas varštais su veržlėmis. Viena plokštelė yra lūkesčiai gyvenimui, kita - pats gyvenimas. Jei veržlės užveržtos tvirtai, abi plokštelės susiploję ir gyvenimas susiliejęs su lūkesčiais, visa ko reikia - jau yra. Įsivaizduokim, kad veržlės, tai mūsų vidinės būsenos, kurias nuolat reikia užveržti, nes vienai veržlei atsiveržus, tarp plokštelių atsiras laisvumo, kiekvienas pralaisvėjimas tai lyg gyvenimo ir lūkesčių jam išsiskirimas, tačiau kol plokštelės dar arti, galima aiškiai matyti lūkesčius ir gyvenimą, tiek iš vienos, tiek iš kitos perspektyvos. Sunkumai tai matyti iškyla tuomet, kai pasirenkam nekreipti dėmesio į tai ką patiriam, pasirenkam nepastebėti... Veržlės pamažu atsiveržia, plokštelės tolsta viena nuo kitos... Kuo jos laisvesnės, tuo daugiau darbo reikia įdėti, kad jas priveržti, o dirbti nesinori, nes tai dar ir reikštų pripažinimą, kad palikom veržlytes be priežiūros. Galiausiai gali nutikti ir taip, kad veržlytės atsisuka nuo varžtų, o plokštelė nukrenta... Kas tuomet? Tuomet du variantai... Arba mirštam ramybėje, nes viskas ką patiriam, tai gyvenimą ir jokių lūkesčių, net lūkesčio gyventi. Arba gyvenam kančioje, nes nebematom gyvenimo... Visa ką patiriam tik lūkesčius, kurie niekad nebus išpildyti, nes gyvenimas nukrito kažkur pakeliui... Paradoksas tame, kad iš principo reiktų grįžti, ieškoti to, į ką visad nekreipėm dėmesio, susirinkti ir susitverti iš naujo, o tai gali būti nemalonu, sunku ir atimti laiko, o juk jo mes turim ribotai, tad neretai pasirenkam kentėti...

Su Gabriele kalbėjom iš dalies koncentruotai, nes kaip paaiškėjo, turėjom labai ribotą laiką, bet spėjom pakalbėti, ir apie meilę, ir apie aktorystę, ir apie nuoširdumą sau, ir net apie serijinius žudikus! Pokalbis su Gabriele man dar sykį priminė, kaip smagu yra ramiai susėsti ir patirti kito žmogaus išgyvenimus, matymus... Kiekvienas esam vieno apsireiškimo dalis, todėl jėga, kad galim dalintis tuo, kaip tą apsireiškimą patiriam.

Ačiū Gabrielei už skirtą laiką pokalbiui. Jum už laiką, kurį praleidot skatydami... Jei dar nuspręsit ir paklausyti pokalbio, tuomet ačiū ir už tą laiką!

Jeigu norisi su Gabrielės veiklomis susipažinti plačiau, tai galima padaryti čia:

https://www.facebook.com/gabrielutaityte
https://www.instagram.com/kuosaga/
https://youtube.com/watch?v=rkTMrWAVxt4&feature=share
https://youtube.com/watch?v=d9Qbgxofu4M&feature=share
https://youtube.com/watch?v=a4nRqqd1XSk&feature=share

O čia, jei kam įdomu ką veikiu aš:

https://www.facebook.com/mindaugas.baltuska
https://www.facebook.com/m.baltuska​
https://www.instagram.com/mindaugas.baltuska
Šiandien tiek.

Видео PODCAST #27 | GABRIELĖ LADYGAITĖ канала Mindaugas Baltuška