Krūties vėžio gydymo būdai po jo diagnozės ir kodėl būtina keisti mitybą?

Kas gali padėti įveikti krūties vėžį? Kas daryti, kad ligai užbėgtume už akių? Kodėl būtina keisti mitybą?
Krūties vėžių Europos Sąjungoje per gyvenimą suserga 1 iš 11 moterų. Kasmet Lietuvoje diagnozuojama apie 1500 naujų krūties vėžio atvejų. Kas penkta lietuvė, serganti krūties vėžiu, neturi nei 50-ies. Ingrid krūties vėžys buvo diagnozuotas prieš ketverius metus, bet neiškart. Moteris prieš dvidešimt penkerius metus gyvendama Vokietijoje jau ėmė įtarinėti negerus pokyčius krūtyje. Pradžioje ji užsirašė vizitui pas Vokietijos gydytojus. Užčiuoptas guzelis krūtyje paskatino Ingrid atvykus iš Vokietijos į Lietuvą kreiptys į kitą gydytoją.
Kamuojama nepakenčiamų skausmų moteris neištvėrė visų skirtų chemoterapijos kursų. Susirgus krūties vėžių Ingrid pakeitė mitybą. Jos racione atsirado fitocheminių medžiagų, polifenolių gausių produktų tokių kaip brokoliai, ciberžolė, žalioji arbata ir granatai.Moteris vartoja preparatus su polifenoliais nuo ligos pradžios.
Kuo ankstyvesnės stadijos krūties vėžys aptinkamas, tuo geresni gydymo rezultatai. Diagnostinių tyrimų metodus gydytojai pasirenka pagal paciento amžių.
Kai krūtyse tyrimų metų randamas darinys neverta panikuoti, nes daugelis iš jų, tokie kaip cistos, fibroadenomos ar kalcinatai yra nepiktybiniai. Dar vienas krūtų darinys yra intraduktalinė papiloma – tai mažos išaugėlės pieno latake, apie save pranešančios kraujingomis išskyromis iš spenelių. Dažniausiai pasitaiko 45-50 metų moterims.
Neretai moteris ir vyrai nuo 16 iki 40 metų amžiaus suserga krūties vėžių. Ką daryti, kad ligai užbėgtume už akių? Šiuo metų Lietuvoje dėl vėžinių susirgimų krūtų netekusios moterys jau gali naudotis naująją implantų kompensavimo galimybe. Pacientams, sergantiems krūties vėžiu, dažnai taikomas daugiau nei vienas gydymo būdas. Tai gali būti: operacija, chemoterapija, hormonų, taikinių ir biologinė terapijos, bei radioterapija.
Kiekvieno paciento šalutinių sisteminio gydymo reiškinių dažnis ir sunkumas gali skirtis.
Sparčiai daugėjant vėžio atvejų, mokslininkai vis dažniau kalba apie mitybos svarba. Nustatyta, kad tam tikrose maisto produktuose esančios medžiagos iš tiesų apsaugo arba, atvirkščiai, skatina vėžio vystymąsi.
Mitybos svarba didėja kai prasideda sisteminis gydymas. Chemoterapija, spindulinė ir biologinė terapija sukelia daugybe nepageidaujamų šalutinių reiškinių.
Mokslo įrodyta, kad žmonės kurie savo kasdieninę mitybą papildo fotocheminėmis medžiagomis, bei įvairiomis formomis polifenoliais mažiau serga lėtinėmis ligomis, o susirgus greičiau pasveiksta.
Mokslininkai pabrėžia, kad svarbu užtikrinti visavertę mitybą ir praturtinti ją papildais su polifenoliais. Nes gauti reikiamą polifenolių kiekį su produktais nemenkas iššūkis.
Kokius preparatus vartoja šiaulietė Ingrid sužinosite po pertraukos.
Apie tai:
- Mindaugas Šatkauskas, Respublikinės Šiaulių ligoninės chirurgas-onkologas, mamologas;
- Prof. Habil. Dr. Algirdas Boguševičius, LSMU Kauno klinikų Krūties chirurgijos skyriaus vadovas;
- Ingrid Herta Knispel šiaulietė;
- Jūratė Liutkutė, Respublikinės Šiaulių ligoninės gydytoja onkologė-chemoterapeutė;
- Lilija Baniulienė, LSMU Kauno klinikų Onkologijos ir hematologijos klinikos gydytoja onkologė-chemoterapeutė ;
- Vitalija Polevoda, „Geroves klinikos“ gydytoja dietologė;
- Jurga Baranauskienė, vaistinių tinklo „Camelia“ vaistininkė.

Видео Krūties vėžio gydymo būdai po jo diagnozės ir kodėl būtina keisti mitybą? канала Sveikatos Kodas