Pakruojo raj. Linksmučių km. Joninės išvakarės. Miškininkų varžybos 2010.

Pakruojo raj. Pakruojo miškų urėdija Linksmučių km. pušyne įvyko miškininkų varžybos Joninės išvakarės. Vietiniai gyventojai. Kas neslabakas Linksmučiuose. Kas daugiau iškels ? 24 kg. giro kilnojimai. Runktinės muštinės su maišu ant rasto, kas gaus į galvą tas nukris. Astafetė su vainyku kas užmes ant šampano butelio, tas gaus taško ? Lenktynės su bokalo alumi, kas greičiau sekundžių iš gers alų, tas gaus kibirą prizą. O kas slabakas Linksmučiuose tas gaus likusių alų.

Pakruojo turizmas is in Linksmučiai, Šiaulių Apskritis, Lithuania.
4 d. ·
Kviečiame į Linksmučius 🥳
Ar žinojote, kad šalimais Pakruojo miesto yra Linksmučių kaimas? Kaimas, kuriame gyvena linksmučiai arba linksmi žmonės 🙂.
Iki 1925 metų ši vieta vadinasi Kiauliškio dvaru, kuris buvo didžiojo ir garsiojo Pakruojo dvaro filialu - palivarku. Kiauliškio dvare buvo auginamos kiaulės. 1925 metais dvaro ir jo kiaulių nebeliko, tad nebeliko ir kiauliško vardo, ir vieta buvo pavadinta Linksmučiais!
Labai graži vieta yra buvusi Linksmučių dvaro sodyba ir parkas, įsikurusi prie Kruojos upės brastos, kuri kartu su Skalyno karjeru, kuriame buvo kasamas dolomitas džiugina vietos gyventojų ir keliautojų akis bei širdis. Kviečiame atvykti į Linksmučius arba pasigrožėti fotografo Algirdas Pilipauskas darytomis nuotraukomis.
Pakruojo miškų urėdija − viena iš 42 miškų urėdijų, turto patikėjimo teise valdanti, naudojanti valstybinius miškus, vykdanti juose kompleksinę miškų ūkio veiklą. Urėdiją sudaro 8 girininkijos. Urėdijos buveinė įsikūrusi priemiestiniame Linksmučių kaime.

Urėdijos miškai auga labai derlinguose dirvožemiuose. Pakruojo miškų urėdija apima: Pakruojo rajone − 25 511 ha miškų, Pasvalio rajone − 2881 ha ir Panevėžio rajone − 917 ha miškų; iš viso − 29 309 ha.

Miškų urėdijos teritorijoje yra šios saugomos teritorijos:

Draumėnų valstybinis kraštovaizdžio draustinis
Glėbavos valstybinis pedologinis draustinis
Laumekių valstybinis botanikos draustinis
Laumenio valstybinis botaninis−zoologinis draustinis
Linkuvos valstybinis geomorfologinis draustinis
Daugyvenės valstybinis hidrografinis draustinis

Pakruojo miškų urėdija įkurta 1925 m. Urėdijai priklausė beveik visi dabartinės urėdijos miškai, išskyrus Žeimelio ir Pušaloto girininkijas. 1945 m. urėdija pavadinta miškų ūkiu. 1946 m. Pakruojo miškų ūkis likviduotas, o miškai priskirti Šiaulių miškų ūkiui.

Pakruojo miškų ūkis atkurtas 1958 m. gegužės 1 d., iš Biržų miškų ūkio prijungiant Joniškėlio, Pumpėnų, Pušaloto girininkijas, iš Joniškio miškų ūkio − Žeimelio girininkiją ir iš Šiaulių miškų ūkio − Lygumų, Pakruojo ir Rozalimo girininkijas. 1973 m. Pakruojo miškų ūkis tapo Panevėžio miškų ūkio gamybinio susivienijimo filialu. 1990 m., likvidavus susivienijimą, Pakruojo miškų ūkis tapo savarankiška įmone, pavadinta urėdija.

Girininkija Girininkijos vieta
Seniūnija Gyvenvietė
Gedžiūnų Pakruojo seniūnija Gedžiūnai
Klovainių Klovainių seniūnija Klovainiai
Linkuvos Linkuvos seniūnija Rauklaukis
Pakruojo Pakruojo seniūnija Linksmučiai
Pušaloto Pušaloto seniūnija Laukugalis
Rozalimo Rozalimo seniūnija Rozalimas
Sukmedžio Lygumų seniūnija Sukmedis
Žeimelio Žeimelio seniūnija Žeimelis
Š. m. gruodžio 20 d. nuo 12 val. visoje Lietuvoje vyks tradicinė iniciatyva „Parsinešk Kalėdas į savo namus“, kurios metu VĮ Valstybinių miškų urėdijos miškininkai gyventojams dovanos eglės šakas. Taip miškus prižiūrintys specialistai ragina ugdyti atsakingumą – miškuose nekirsti jaunų eglučių, nelaužyti jų šakų bei skatina tausojantį ir ekologišką vartojimą.

„Kalėdinių eglučių pasiūla yra didžiulė – šventei medeliai specialiai auginami plantacijose arba medelynuose. Norisi tikėti, kad gyventojai puoš atsakingai įsigytas eglutes arba rinksis eglių šakas vietoje neteisėtai nukirsto medelio, o miško eglutės bus išsaugotos ir užaugs stipriais medžiais. Dovanodami eglių šakas norime atkreipti gyventojų dėmesį, kad vienu metu galima puoselėti tradicijas ir ugdyti sąmoningą vartojimą“, – sako Valstybinių miškų urėdijos direktorius Marius Pulkauninkas.

Pusantro metro eglutei miške užaugti reikia ne mažiau kaip septynerių-devynerių metų. Tai yra ilgas laikas palyginti su keliomis savaitėmis švenčių. Vis dar atsiranda ilgapirščių, kurie užuot kreipęsi į girininkijas ar medelynus ir įsigiję eglutę už keletą eurų, nuvažiuoja į mišką ir patys ją nusikerta – patį gražiausią, stipriausią ir perspektyviausią medelį. Valstybinių miškų urėdija, norėdama atkreipti visuomenės dėmesį į miškui daromą žalą, išleido vaizdo filmuką, raginantį miške tausoti eglutes ir leisti joms užaugti: https://www.youtube.com/watch?v=ltmAviOprz0


Lina Liepytė, tel. 8 604 85460, el. p. lina.liepyte@vivmu.lt

Видео Pakruojo raj. Linksmučių km. Joninės išvakarės. Miškininkų varžybos 2010. канала Darius Skrudupis