Palangos dvaro sodyba

Dar viduramžiais Palanga buvo svarbus prekybos centras. Vėliau miestelis ėmė garsėti kaip vasarvietė. Nuo XVIII a. pabaigos Palangos pajūriu susidomėjo grafai Tiškevičiai. Ėmę investuoti, atidarė restoraną ir pirmąjį viešbutį, pavadintą Kurhauzu. Pajūryje sustatė maudymosi kabinas, įrengė maudykles su marmurinėmis voniomis, pastatė tiltą į jūrą. Nuolatos Palangoje apsistoti nusprendęs Feliksas Tiškevičius ėmėsi rūmų statybų. Birutės miške dvaro rūmus projektavusį vokiečių architektą Fracą Švechteną, jis sutiko povestuvinėje kelionėje po Europą.
Pradėjus statybas iškilo dviejų aukštų baltas pastatas. Šiaurę rūmų pusę su puslankio terasa ir laiptais puošė užsakytos vazos. Čia esančios centrinės durys buvo atveriamos tik sulaukus svečių. Jie iškilmingų vakarienių buvo kviečiami į didįjį valgomąją. Jo indaujoje gulėjo net šešiasdešimčiai žmonių skirtas porcelianinis indų servizas, puoštas Tiškevičių herbais. Pirmiausia svečiai vaišinti pagal prancūzišką manierą: dvaro rozariume skintų rožių žiedlapių arbata su parke rinktų pienių medumi. Maistas iš cokoliniame aukšte esančios virtuvės buvo keliamas liftu. Papietavę, svečiai buvo laukiami didžiajame salone, vadintame židinio mene. Čia vykdavo pokalbiai apie literatūrą. Grafas demonstruodavo paties surinktą akmens amžiaus gintaro dirbinių kolekciją. Šeimos reikalų aptarti gausi Tiškevičių šeimyna susėsdavo Raudonajame salone.

Daugiau informacijos rasite čia: http://didikulietuva.lt/objektai/palangos-dvaro-sodyba/

Видео Palangos dvaro sodyba канала Didikų Lietuva