Kada dienos žara užgęsta (Janina Gotautienė)

Kada dienos žara užgęsta
Ir žemę apgaubia tamsa
Tada Aukštybėj žvaigždės uždega šviesas
Stovėdamas sargyboj, kur įstatei Tu jas.

Tu, Viešpatie, palikęs savo šlovę danguje
Į šitą žemę atėjai, atpirkt žmoniją
Nors ji paniekino, ir atmetė Tave
Tu Savo pažadą tesėjai ir išpildei.

Pas Dievą Tėvą kelią mums atvėrei
Davei gyvenimo žodžius
Gyvybės Savo Tu nepagailėjai
Ir visa tai dėl to, kad mus labai mylėjai.

Sekmadienis – jis Viešpaties padovanotas
Kad susirinktume į Jo maldos namus
Džiugiom širdim Jam garbę atiduotume
Žinodami, kaip Dievas myli mus.

Tu, Dieve, mokai neskubėt toli į priekį
Tu mokai negyvent praeitimi
Bet šiandien Tave garbinti mylėti
Kas dieną po žingsnelį sekti Tavimi.

Dabar, kada žvelgiu į tuščią kryžių
Prisimenu žodžius, kad kapas tuščias uoloje
Tikrai žinau, kad mano Gelbėtojas gyvas
Ir bus diena, kai Jį išvysiu danguje.

Видео Kada dienos žara užgęsta (Janina Gotautienė) канала Jeshua1951